Startavo duonos ir obuolių išsaugojimo iniciatyva: nurinktas apleistas šimtametis sodas

Per metus gamybos ir prekybos sektoriuose Lietuvoje prarandama daugiau nei 1101 tona obuolių, tai rodo Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas. Į šį skaičių nepatenka galybė šalyje egzistuojančių nuosavų kiemų su obelimis, apleistų sodų, kuriuose taip pat kiekvieną rudenį krenta ir pūna obuoliai. Artėjant kovos su maisto švaistymu dienai, „Maisto bankas“ su partneriu „Mantinga“ inicijavo projektą „Išsaugoti skoniai: duona ir obuolienė“ – iš apleisto sodo nurinko tūkstančius obuolių ir išvirė obuolienę, kuria pagardins duoną. Projektu siekama atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą.

Pirmą kartą Lietuvoje vykstantis projektas išskirtinis netikėta partneryste. Į šalia Marijampolės esantį apleistą šimtametį sodą rinkti obuolių atvyko, ne nuolatiniai „Maisto banko“ savanoriai, o vienos didžiausių maisto gamybos įmonių „Mantinga“ komanda – vadovai bei darbuotojai. Ši komanda, kartu su „Maisto banko“ bei Marijampolės profesinio rengimo centro specialistų ir moksleivių pagalba įgyvendino visą maisto išsaugojimo procesą – nuo obuolių surinkimo, lupimo, pjaustymo, virimo iki jau paruošto naujo produkto išpilstymo į stiklainius. Išvirta obuolienė bus perduota stokojantiems žmonėms.

„Šiame apleistame senovinių „Antaninių“ obelų sode surinkta daugiau nei tona  obuolių – visi jie per kelias dienas būtų tiesiog supuvę, o dabar gavo antrą šansą tapti maistu. O daugybės sodų, paliktų medžių nuosavuose kiemuose, obelų, augančių tiesiog laukuose, mes net nematome, sunku įsivaizduoti, kokie kiekiai obuolių kiekvieną rudenį ten pūna. Tai puikiai atspindi visą maisto švaistymo problemą – dažnai kiekvienas mūsų matome tik nedidelius kiekius išmetamo maisto: keli obuoliai, supelijusi duonos riekelė ar šaukštas likusių ryžių, atrodytų nieko tokio, tačiau viskas susideda. Pasaulyje išmetama trečdalis viso užauginamo ir pagaminamo maisto, o tai kenkia aplinkai, prarandama galimybė padėti stokojantiems. Negalime užsimerkti – kiekvienas obuolys, kiekviena duonos riekelė skaitosi. Juk tai ne tik maistui pūnant susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tai ir maistui užauginti veltui išeikvojami tūkstančiai litrų vandens, šimtai darbo valandų, alinami žemės plotai“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Skaičiuojama, jog išmetus kilogramą obuolių (maždaug penkis obuolius) kartu veltui iššvaistoma ir 4800 litrų vandens – išgeriant 2 litrus per dieną su tokiu kiekiu žmogus galėtų išgyventi beveik 6 metus.

Neatsitiktinai iniciatyvos pavadinime minima ir duona – obuolienę bus kviečiama ragauti su duona, kuri neatitinka pardavimų standartų, todėl galėtų virsti atlieka. Šiuo atveju duona bus taip pat išsaugota ir panaudota kilniam tikslui.

„Kaip verslui, kurio pagrindinė veikla yra maisto produktų gamyba, mums itin svarbi maisto švaistymo tema. Pirmiausia, pradedame patys nuo savęs: gamybos procese mažiname šalutinių produktų kiekį, pavyzdžiui, kiek įmanoma į gamybos procesą grąžiname tešlos atraižas, trupinius. Lygiai taip pat atsakingai elgiamės su nestandartine produkcija, kuri yra lygiai tokia pat kokybiška, skani, tinkama valgyti kaip ir parduodama – ją perduodame tokioms organizacijoms kaip „Maisto bankas“, – sako „Mantinga Group“ generalinis direktorius Mantas Agentas. – Simboliškai prie šios iniciatyvos prisidedame ne tik kaip savanoriai, bet ir kviesime obuolienę ragauti su mūsų pagaminta standartų neatitinkančia duona. Mums, lietuviams, duona yra brangi – ji ne tik maitina – ji mus ir telkia, skatina dalintis su šalia esančiu. Norisi, kad ši iniciatyva paliestų gyventojus ir paskatintų pagalvoti – koks kiekvienas kąsnis yra svarbus ir ar tikrai nieko negalime kiekvienas padaryti, kad maistas būtų maistu, o ne atlieka?“.

Pasitinkant kovos su maisto švaistymu dieną rugsėjo 27 dieną 11 val. Marijampolės miesto aikštėje „Maisto bankas“ ir „Mantinga“ kvies miesto gyventojus paragauti obuolienės ir duonos iš perteklinės produkcijos ir įvertinti nuo išmetimo išsaugoto maisto skonį.