Savanorių bendruomenės stiprinimas: kaip?

Praėjusį ketvirtadienį „Maisto bankas“ pakvietė su savanoriais dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovus į tarptautinę patirties mainų konferenciją „Savanorių bendruomenės stiprinimas: kaip?“. Tai „Maisto banko“ vykdyto projekto „Šiaurės-Baltijos šalių savanorystės praktikų mainai“ baigiamoji dalis.

Sparčiai augančių Šiaurės ir Baltijos šalių maisto bankų sėkmė itin priklauso nuo savanorių įsitraukimo. Tačiau projekte dalyvavusių Estijos, Danijos bei Lietuvos maisto bankų praktika rodo, jog savanorių vadyba kiekvienoje organizacijoje vis dar išlieka sunkia užduotimi. Tai patvirtina ir kitų konferencijoje dalyvavusių organizacijų („Jaunimo linijos“, „Socialinio suflerio“, „Vilnius Girls Code“) atstovai. Dalinantis skirtingomis praktikomis, naudojamomis sistemomis bei įgūdžiais įgytos žinios buvo panaudotos kuriant Šiaurės ir Baltijos šalių savanorių valdymo gaires, kurias konferencijoje pristatė „Maisto banko“ savanorių programos vadovė Dovilė Kovalskytė.

Anot jos, bendradarbiavimas su skirtingų šalių organizacijomis išties davė naudingos patirties ir įžvalgų, kurios neabejotinai padės organizuoti savanorių darbą daug efektyviau, tačiau gauti tyrimų rezultatai leido suprasti, jog be to, kad Lietuvoje savanorišką darbą bendrai renkasi tik 11 proc. žmonių, tikimybė, kad savanorystės vieta šie savanoriai pasirinks socialinę organizaciją yra vos 7 – 16 proc. Toks rezultatas išties nėra džiuginantis. Todėl D. Kovalskytės nuomone, apie savanorių pritraukimą bei išlaikymą organizacijoms kalbėtis tarpusavyje yra būtinybė. „Turime galvoti kaip stiprinti tos mažytės, savanorišką veiklą socialinėje organizacijoje pasirinkusios, savanorių dalies tarpusavio ryšius, kad jie prisirištų prie organizacijos, čia jaustųsi gerai ir savo darbu padėti organizacijai norėtų ilgesnį laiką“ – sakė renginio moderatorė kviesdama savo mintimis apie savanorių vadybą pasidalinti konferencijos dalyvius.

Žilvinas Mažeikis, programos „Socialinis sufleris“ vadovas, konferencijoje pristatė efektyvios bei stiprios bendruomenės telkimo principus. Anot jo, kuriant bendruomenę svarbiausia aiškiai apsibrėžti bendruomenės tikslą – gerai informuoti kiekvieną narį ir siekti kuo didesnio veiklos skaidrumo. Stiprioje bendruomenėje vertinama žmonių įvarovė ir kiekvienas jos narys yra priimamas lygiavertiškai. Savanorių vadovui svarbu pastebėti natūralius lyderius, jiems padėti – padrąsinant bei paskatinant.

Ž. Mažeikiui antrina ir „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovė Alvyda Šinušaitė, sakydama, kad atskiras dėmesys, paskatinimas ir parama yra reikalinga kiekvienam savanoriui. A. Šinušaitė atkreipia dėmesį, kad didelę įtaką savanoriškam darbui bei savanorių bendruomenės formavimuisi turi tai, kaip savanoris yra įvedamas į naują bendruomenę, kokie mokymai, konsultacijos jam yra suteikiamos, ar naujam žmogui aiškiai apibrėžiamas jo savanoriško darbo laukas, ar savanoriui pristatomos tobulėjimo, augimo organizacijoje galimybės. Kaip vieną svarbiausių darnios bendruomenės kūrimo elementų, A. Šinušaitė pabrėžė tarpusavio pasitikėjimą bei gebėjimą prisiimti įvairiapuses atsakomybes.

Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas, „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius atkreipė dėmesį į vertybinius bendruomenės principus.

Ingridos Šimonytės rinkimų štabo savanorių koordinatorė Deimantė Žebrauskaitė pastebėjo, kad savanorių bendruomenėje didelę telkimo jėgą gali turėti ne tik vieningas tikslas, bet ir stiprus autoritetas.

Na, o programavimą pamilusias moteris suvienijusi „Vilnius Girsl Code“ steigėja Jurga Girdzijauskaitė pasidalino asmenine istorija kaip pavyko suburti didelį bendraminčių būrį galvojant, kad net negali tiek daug jų būti.

Konferencija „Savanorių bendruomenės stiprinimas: kaip?“ – baigiamoji projekto „Šiaurės-Baltijos šalių savanorystės praktikų mainai“ dalis. Projektą remia Šiaurės ministrų taryba. Už publikacijos turinį atsako tik publikacijos autoriai ir jis nebūtinai atspindi Šiaurės ministrų tarybos nuomonę ar politiką.