Savanoriauk
Paremk
Turbūt Lietuvoje nerastume žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“.
Turbūt Lietuvoje nerastume žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“. Dažnas nepasiturintiems nuperkame maisto produktų prekybos centruose vykstančiose „Maisto banko“ akcijose ar paaukojame labdaros telemaratono „Pasidalink“ metu.
Tačiau ar žinojote, kad kasdien vien Vilniuje „Maisto banko“ savanoriai nepasiturinčiaisiais besirūpinančioms organizacijoms išdalina nuo 2 iki 4 tonų maisto? Nežinojau ir aš.
Prisistatysiu. Esu Lina Motužytė, naujoji „Maisto banko“ komunikacijos projektų vadovė.
Komunikacijos specialistas organizacijos veiklą turi išmanyti nuo A iki Z. Todėl ir aš vos prisijungusi prie „Maisto banko“ kolektyvo nusprendžiau iš arčiau susipažinti su jo „virtuve“ – savo rankomis rinkti, rūšiuoti ir dalinti paramą maistu.
Vikrusis vairuotojas Vytautas
Pirmiausia, mane, naujokę, Vilniaus regiono padalinio vadovas supažindino su vairuotoju Vytautu Viraku. Jis „Maisto banke“ sukasi it vijurkas – tikras nesibaigiančių istorijų pasakotojas ir geros nuotaikos užkratas.
Vytautas „Maisto banke“ dirba jau devynerius metus. Kiekvieną darbo dienos rytą jis „Maisto banko“ automobiliu apvažiuoja keliasdešimt sostinėje veikiančių parduotuvių „IKI“, „MAXIMA“, „RIMI“ – surenka prekybininkų dovanojamus paskutinės galiojimo dienos maisto produktus. Tad su juo išsiruošiau ir aš.
Pradėdamas sukti įprastą ratą, į pirmąjį prekybos centrą Vytautas atvyksta labai ankstų rytą – dar prieš septynias. Nepratusi kiek pavėlavau ir iškart buvau subarta: „Kiekviena minutė svarbi.“
Iš tiesų, Vytauto laikas – tiksliai suskaičiuotas, maisto produktai jam atvažiavus parduotuvėje jau laukia suruošti. Vytautui belieka juos pasverti ir užpildyti priėmimo dokumentus, kuriuose – tikslus atiduodamo maisto svoris ir kiekis vienetais. „Ar matai, kiek daug popierių turi būti užpildyta ir pasirašyta? Viskas labai griežta ir tikslu“, – parodė Vytautas.
Prekybos centrų darbuotojai „Maisto banko“ vairuotoją jau puikiai pažįsta. „Aš su visais stengiuosi būt malonus ir žmogiškas – pajuokauju, pagiriu, todėl ir man prekybos centrų darbuotojai stengiasi padėti kuo greičiau susitvarkyti. Man nereikia ilgai laukti, kol paruoš labdarai skirtų maisto produktų krovinį – todėl sutaupau brangaus laiko“, – pasakojo Vytautas.
Prieš vidurdienį jis maistu pripildytu autobusiuku atvyksta į „Maisto banko“ sandėlį. Čia savanoriai maistą iškrauna, išrūšiuoja ir perduoda nepasiturinčiais besirūpinančių socialinių organizacijų atstovams, kad šį maistą jų globojami žmonės dar iki vakaro spėtų suvartoti. O vairuotojas Vytautas tęsia maršrutą ir vyksta į likusius prekybos centrus.
Aplanko kelis šimtus parduotuvių
Lietuvoje kasdien „Maisto bankas“ besibaigiančio galiojimo maisto produktus surenka iš trijų šimtų parduotuvių. Vienur į parduotuves vyksta „Maisto banko“ savanoriai ir darbuotojai, kitur – bendradarbiaujančių socialinių organizacijų įgalioti atstovai – pvz., Lietuvos Caritas, Vilniaus SOS vaikų kaimas, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir kt.
Vilniuje „Maisto bankas“ neseniai pradėjo bendradarbiauti su prekybos tinklu „Express Market“ – čia atliekančius maisto produktus turi galimybę atsiimti pačios mažas pajamas gaunančios šeimos. Tiesa, tam būtinas socialinio darbuotojo ir „Maisto banko“ leidimas.
Be to, beveik kasdien į „Maisto banko“ sandėlius didžiulius kiekius maisto produktų atveža ir maisto gamintojai bei ūkininkai.
Tai maistas, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių (paklausos svyravimo, pakitusios išvaizdos, klaidingo žymėjimo ir pan.) yra netinkami prekybai, tačiau puikiai tinka valgiui ruošti.
Kova su maisto švaistymu
Ar kada nors atkreipėte dėmesį, kad ant duonos gaminių klijuojamos skirtingos galiojimo datą nurodančios etiketės: „Tinka vartoti iki…“ ir „Geriausia iki…“? Prisipažinsiu, niekada neatkreipiau dėmesio ir nesvarsčiau, ką šis žymėjimas reiškia.
Pasirodo – prekės, pažymėtos ženklu „Tinka vartoti iki…“ reiškia, kad kitą dieną po nurodytos datos jų vartoti nebegalima. Tuo tarpu, žymėjimas „Geriausias iki…“ reiškia, kad produktas gali nebūti idealiausios kokybės, tačiau saugus vartoti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tokiu žymėjimu paženklintus maisto produktus leidžia terminui pasibaigus dalinti labdarai. Pvz., duonos gaminius pažymėtus „Geriausias iki…“ labdarai dalinti galima dar penkias dienas praėjus žymėjimo datai.
Todėl „Maisto banko“ savanoriams tenka mikliai suktis, kad maisto produktai su uždelstu „Geriausias iki…“ terminu tuo greičiau pasiektų nepasiturinčiųjų stalą, o ne tektų juos išmesti.
Darbas su duonos gaminiais
„Maisto banko“ savanoriai laiko nešvaisto, tad ir aš užsirišusi prijuostę nuskubėjau į pagalbą. Vilniaus regiono padalinio sandėlio vadovė Irma Jankauskaitė man greitai aprodė „savo valdas“. Viename sandėlio skyriuje – daugybė dėžių su vaisiais ir daržovovėmis, kitame – keli tūkstančiai pakuočių sausų pusryčių. Šalia – kalnai duonos ir jos gaminių, o šaldytuve – mėsos ir pieno produktai.
Šią gausybę reikia surušiuoti. perrinkti ir paruošti paketus, kuriuos iš „Maisto banko” sandėlio išsiveš nepasiturinčiais besirūpinančios socialinės organizacijoms.
Irma pasiūlė prisidėti prie savanorio Kazimiero, dirbančio prie duonos gaminių. Vaikinas jau du mėnesius atlieka praktiką „Maisto banko“ sandėlyje.
Tikrinome duonos gaminių galiojimo datą, tuomet tinkamus skirstėme pagal rūšį (juoda, balta duona, sausainiai ir pyragai). Pasibaigusio galiojimo produktai arba neturintys galiojimo datos vėliau keliaus gyvūnų prieglaudoms.
Jau po vidurdienio į „Maisto banko“ sandėlį ima važiuoti nepasiturinčiaisiais besirūpinančių organizacijų atstovai. Iš „Maisto banko“ Vilniaus padalinio paramos sulaukia daugiau nei 400 organizacijų, visoje Lietuvoje tokių – per tūkstantį. Kasdien krovinio su maistu pasiimti atvyksta keliolikos organizacijų automobiliai.
Parama labiausiai skurstantiems
Kas du mėnesius dvidešimtyje Lietuvos savivaldybių „Maisto bankas“ dalina Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPF) maisto produktus. Pernai nepasiturintiems išdalinta beveik pusę milijono maisto paketų. Paskutinio dalinimo pakete buvo sausainiai, mėsos konservai, makaronai, plikyti ryžiai, saldintas sutirštintas pienas ir greito paruošimo avižų košė.
Siekdama išsiaiškinti, kaip nepasiturinčiuosius pasiekia šis maistas, pasisiūliau patalkinti EPF maisto produktų dalinimo punkte.
„Rami diena tau kliuvo“, – nusijuokė Mindaugas, „Maisto banke“ savanoriškai besidarbuojantis jau ne pirmus metus. Jis pasitinka atėjusius atsiimti EPF maisto paketų – patikrina ar jų pavardės yra gavėjų sąrašuose. Kita savanorė Natalija sukrauna maisto produktus, atsižvelgdama į remiamos šeimos narių skaičių – pvz., dviem asmenims skiriama po du vienetus kiekvieno produkto, trims – po tris ir t.t. Paketas atiduodamas tik pateikus asmens dokumentą.
EPF paketus gauna žmonės, kurių pajamos per mėnesį siekia ne daugiau kaip 153 eurus vienam asmeniui. Norintieji gauti paramą savo seniūnijoje turi kreiptis į socialinį darbuotoją.
„Būna, paketas skiriamas žmonos vardu, o ateina atsiimti jos vyras. Jei nepateikia jos asmens dokumentų, tuomet siunčiame jį namo, negalime atiduoti“, – pasakojo Mindaugas.
Dauguma – darbingo amžiaus žmonės
Ėmusi peržiūrinėti sąrašus netrukus sulaukiau ir pirmosios gavėjos. Pensinio amžiaus moteris kitą dieną turėjo švęsti gimtadienį. Ji pasidžiaugė gautu paketu, papasakojo apie tądien radijo žaidimo metu laimėtą knygą.
Toli gražu ne visi „Maisto banko“ paramos gavėjai – pensinio amžiaus. Kolegos papasakojo, kad tyrimų duomenimis, didžioji dalis paramos maistu gavėjų yra vidutinio, darbingiausio amžiaus žmonės.
Pasak tyrimų, didžioji paramos gavėjų dalis „Maisto banko“ paramą laiko svarbiu indėliu į jų buities gerovę, tačiau yra ir tokių, kurie skundžiasi dalinamais produktais arba jų kiekiu.
„Būna, kad ir nepatenkinti išeina, arba priekaištauja, kad maisto produktai ne tokie, kokių norėjo, kad per mažai. Arba ateina neužsiregistravę, reikalauja ir pyksta negavę. Bet mes juk nekalti, negalime dalinti į kairę ir į dešinę visko, nebūtų tvarkos“, – patirtimi dalinosi savanoriai.
Savanoriauja ne tik lietuviai
„Maisto banke“ vien Vilniaus rajono padalinyje dirba pusantro šimto savanorių. Iš viso vienaip ar kitaip prie šios labdaringos veiklos kasmet prisideda apie 700 žmonių.
„Jūs esate nesustabdoma jėga“, – taip šventinio padėkos vakaro metu šiemet savanoriams kalbėjo lektorius Paulius Kovas. Ir iš tiesų, savanorių atsidavimas ir entuziazmas – variklis, stumiantis organizaciją į priekį.
Beje, „Maisto bankui“ talkinti ateina ne tik lietuviai. Čia savanoriavo jaunuoliai iš Prancūzijos, Olandijos, net Singapūro.
Savo pirmuosius žingsnius čia žengia ir jau šešerius metus Lietuvoje gyvenantis savanoris iš Nigerijos Danielis. Mūsų šalyje studijavęs vaikinas ieškodamas darbo nusprendė užiimti ir savanoriška veikla.
„Man labai patinka idėja – kova su maisto švaistymu. Kaskart, kai nespėju suvalgyti ir tenka maistą išmesti, blogai jaučiuosi. Todėl darbas, kurį atlieka „Maisto bankas“ yra labai naudingas, džiaugiuosi, galėdamas prie to prisidėti“, – sakė Danielis.
Prisijungti nesudėtinga
Savanorių amžius svyruoja nuo moksleivių iki senjorų. Tačiau visus juos vienija bendras tikslas – prasmingas laisvalaikio leidimas, kovojant su maisto švaistymu ir padedant nepasiturintiems.
Dažnai padirbėti „Maisto banko“ sandėlyje pasisiūlo ir įmonių darbuotojai. Pavyzdžiui, bendrovės „Wester Union“ ar „Barclays“ leidžia savo pavaldiniams vieną darbo dieną skirti savanorystei. Tad šių bendrovių darbuotojus neretai pamatysite talkinančius „Maisto banke“.
Prisijungti prie „Maisto banko“ nėra sudėtinga – tereikia užpildyti savanorio anketą organizacijos interneto svetainėje. Prisidėti galima dalinant žmonėms paramą maistu, sandėlyje rūšiuojant maistą, padedant suvežti maisto produktus, taip pat prisidedant prie renginių organizavimo, talkinant biure.
Jei manote, kad galite būti naudingi kitoje srityje – „Maisto bankas“ mielai laukia jūsų iniciatyvos. Galbūt gebate montuoti vaizdo siužetus, nusimanote komunikacijos ar reklamos srityje? Tuomet jūsų pagalbos laukiu ir aš.
O jei tiesiog norite iš arti susipažinti su „Maisto banko“ veikla ar pamatyti, kaip paaukotas maistas patenka ant nepasiturinčiųjų stalo – tuomet laukiame jūsų „Maisto banko“ sandėliuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ar Šiauliuose.