Savanoriauk
Paremk
Vaistininkė, chemijos mokslų daktarė Alisa Palavenis nesitikėjo, kad prieš daugiau nei dvidešimtmetį išsaugotas arbatinio cukraus pakelis virs į gausią cukraus kolekciją. Moteris skaičiuoja, kad jau sukaupta šešiolika kilogramų, po du gramus supakuoto cukraus, surinkto net iš keturiasdešimt dviejų pasaulio valstybių. Prieš kurį laiką visiškai eliminavusi cukrų iš savo mitybos, šiandien
Lietuvoje skursta kas penktas žmogus. Tiek daug žmonių turi kasdien galvoti ką pavalgyti, kuo pamaitinti savo vaikus. Buvusi „Maisto banko“ Kauno padalinio vadovė Lina Jarošaitė dalinasi sunkiausio savo šeimos laikotarpio istorija ir įkvepia padėti gerais darbais. Juk kiekvienas iš mūsų galime nors truputį palengvinti skurstančių žmonių kasdienybę. „Esu iš šešių
Savaitgalį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje parduotuvių lankytojai paaukojo daugiau nei 216 tūkstančių ilgiau negendančių maisto produktų, kurie atiteko 304 nepasiturinčius globojančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Akcijai susitelkė ir paramą rinkti padėjo 4933 savanoriai iš 69 skirtingų Lietuvos miestų bei miestelių. Aukota mažiau Organizatoriai neslepia, kad lyginant su pavasarį vykusia akcija, rudeninės rinkliavos
Spalio 8–9 d. jau trisdešimt pirmąjį kartą vyks Lietuvą suvienijanti gerumo iniciatyva – rudeninė „Maisto banko“ akcija. Planuojama, kad joje dalyvaus ir paramą maistu savo globojamiems žmonėms rinks 304 skirtingos organizacijos, akcija vyks 71 Lietuvos mieste ir miestelyje.
Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 88 milijonus tonų maisto atliekų, kurių vertė siekia 143 milijardus eurų. Nors maždaug 20 proc. ES pagaminamo maisto yra prarandama ar iššvaistoma, daugiau nei 33 milijonai žmonių negali sau leisti kokybiškai maitintis. Ne išimtis ir Lietuva – kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos. „Maisto
Maisto švaistymas – vienas iš kelių pagrindinių klimato krizės veiksnių. Jeigu švaistomas maistas būtų valstybė, tai būtų trečia daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų skleidėja po JAV ir Kinijos. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje į sąvartynus patenka penktadalis viso čia pagaminamo maisto. Tai ir išteklių švaistymas, kuris ES ekonomikai per metus kainuoja
Šiuo metu susiduriame su ypatinga situacija – Lietuvos sieną kerta daugybė migrantų iš skirtingų šalių. Ar žinojote, jog beveik trečdalį į Lietuvą atvykusių migrantų sudaro moterys, apie ketvirtadalį – nepilnamečiai? Tarp jų esama ir nemažai pažeidžiamų asmenų: moterų su vaikais, besilaukiančių moterų, nelydimų nepilnamečių, žmonių su negaliomis, kuriems reikia mūsų
Per metus, kai tęsiasi pandemija, paramos į „Maisto banko“ globojamas organizacijas besikreipiančiųjų skaičius išaugo kelis kartus. Tarp jų – tiek jaunystėje geras pareigas užėmę, o dabar lėšų net maistui neturintys senoliai, tiek darbų netekę jauni žmonės. Dalis pastarųjų nedrąsiai prisipažįsta, patys anksčiau nereaguodavę į prašymus paremti. Dabar visi norintys tai
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ švenčia 20 – ąjį gimtadienį. Ta proga, Vilniaus Rotušės aikštėje sudėliotas žodis „Ačiū“, kurį iš obuolių sukūrė „Maisto banko“ komanda. „Tai simbolinė padėka visiems prisidėjusiems prie „Maisto banko“ veiklos per šiuos dvidešimt metų. Esame dėkingi organizacijos kūrėjams, savanoriams, darbuotojams, rėmėjams, partneriams. Kiekvieno iš jų indėlis leido
Į sąvartynus patenka penktadalis viso Europos Sąjungoje pagaminamo maisto. Tai išteklių švaistymas, kuris ES ekonomikai per metus kainuoja apie 140 milijardų eurų. Norint spręsti šiąproblemą, visų pirma, anot ES ekspertų, reikalingas bendras valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų bei verslo įmonių susitarimas. Maisto švaistymo problema pabrėžiama ir Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tiksluose, kuriais siekiama,