Savanoriauk
Paremk
Antrus metus siaučiant koronaviruso pandemijai psichologai garsiai kalba apie ženkliai suprastėjusią Lietuvos gyventojų emocinę sveikatą, kuriai dar vienu iššūkiu tampa artėjančios žiemos šventės. Norėdama prisidėti prie vienišumo ir atskirties mažinimo „Rimi Lietuva“ su savo ilgamečiais partneriais – nevyriausybinėmis organizacijomis „Gelbėkit vaikus“, „Sidabrinė linija“, „Savanoriai vaikams“, įgyvendinančia iniciatyvą „Niekieno vaikai“, „Mamų
Arbatinukas, kurio seniai nebešildo arbata. Kartą sudėta dėlionė, renkanti dulkes spintos viršuje. Pamiršto hobio likučiai – nesuteptos drobės ir neišpakuota akvarelė. Neabejotinai turime daiktų, kurie mūsų nebedžiugina. Bet gali nudžiuginti kitą. Kviečiame jūsų įmonę šventinio vakarėlio metu užkurti „Maisto banko“ kalėdinį blusturgį! Kaip? Kiekvienas atsineša po daiktą ir jį
Dešimtajame „Maisto banko“ paramos koncerte „PasiDalink“ geros valios žmonės organizacijos veiklai paaukojo daugiau nei 165 tūkstančius eurų. Viso vakaro metu LNK televizijos žiūrovus dalintis gerumu kvietė ne tik žinomiausi Lietuvos scenos atlikėjai, bet ir renginio globėjas Prezidentas Valdas Adamkus, Kauno arkivyskupas metrapolitas Kęstutis Kėvalas, „Maisto banko“ remiamų organizacijų atstovai ir
Penktadienio vakarą, tiesioginiame LNK televizijos eteryje vyks „Maisto banko“ paramos koncertas „PasiDalink“. Šiemet, jau dešimtus metus iš eilės renginį vesiančio Rolando Vilkončiaus partnere tapo televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė. Moteris neslepia, kad jautrios stokojančiųjų istorijos kartais priverčia išspausti ašarą, tačiau prie parmos koncerto vedėjų vairo I.Kavaliauskaitė stoja ne tam, kad
Televizijos ekrane dažnai matoma žurnalistė Karolina Liukaitytė sako, jog sunku įsivaizduoti, kad gražiausių žiemos švenčių metu, kai dauguma su šeimomis sėdi už gėrybėmis nukrautų stalų, Lietuvoje vis dar yra daugybė už tuščio stalo sėdančių senolių, vienišų mamų, gausių šeimų, kurioms šventės – tik dar vienas priminimas apie sunkų gyvenimą. K.
JT duomenimis, trečdalis viso pagaminto maisto pasaulyje prarandama arba išmetama, o nuostoliai siekia beveik 647 mlrd. eurų per metus. „Swedbank” Finansų instituto tirtas rekomenduojamas maisto produktų krepšelis padėjo įvertinti, kokią kainą Lietuvoje sumokame už iššvaistytą maistą – bendrai 195 mln. eurų kasmet. Kiekvienas lietuvis vidutiniškai išmeta 60 kilogramų maisto per
Karantino metu visi spėjo pajusti, ką reiškia būti uždarytiems namuose. Nors nedirbo prekybos, paslaugų vietos, žmonės džiaugėsi galimybe pabūti lauke - pažinti gamtą, pasivaikščioti, kvėpuoti grynu oru. Deja, bet tuo džiaugtis negalėjo klaipėdietis Viktoras, jis lauke nebuvo jau du metus. Pats išeiti vyras negali – po ištikto insulto surakino paralyžius,
Prieš metus Mariana iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą. Nors aplinkiniai ją tikino, kad mokėti lietuvių kalbą nėra būtina, moteris mano kitaip – juk viskas ir prasideda nuo kalbos, todėl mokėti valstybės, kurioje gyveni, kalbą yra svarbu. Šiandien bendraujant su Mariana sunku patikėti, kad ji Lietuvoje gyvena tik metus. Moteris neslepia
Vaistininkė, chemijos mokslų daktarė Alisa Palavenis nesitikėjo, kad prieš daugiau nei dvidešimtmetį išsaugotas arbatinio cukraus pakelis virs į gausią cukraus kolekciją. Moteris skaičiuoja, kad jau sukaupta šešiolika kilogramų, po du gramus supakuoto cukraus, surinkto net iš keturiasdešimt dviejų pasaulio valstybių. Prieš kurį laiką visiškai eliminavusi cukrų iš savo mitybos, šiandien
Lietuvoje skursta kas penktas žmogus. Tiek daug žmonių turi kasdien galvoti ką pavalgyti, kuo pamaitinti savo vaikus. Buvusi „Maisto banko“ Kauno padalinio vadovė Lina Jarošaitė dalinasi sunkiausio savo šeimos laikotarpio istorija ir įkvepia padėti gerais darbais. Juk kiekvienas iš mūsų galime nors truputį palengvinti skurstančių žmonių kasdienybę. „Esu iš šešių