Savanoriauk
Paremk
Dažnai apie „Maisto banką“ žinoma iš „Maisto banko“ akcijų, kuomet dukart per metus savanoriai parduotuvėse kviečia aukoti maisto nepasiturintiems. Arba „Maisto bankas“ tapatinamas su Europos pagalbos labiausiai nepasiturintiems asmenims fondo maisto paketais – kruopomis, miltais, konservais ir pan., kuriuos daliname tiesiogiai nepasiturintiems. Abiem atvejais galvojantys, kad tai yra pagrindinė „Maisto banko“ veikla, nėra teisūs. Didžiausias organizacijos rūpestis – maisto švaistymas.
Kiekvieną dieną „Maisto banko“ savanoriai ir partneriai vyksta į 514 parduotuvių 84 Lietuvos miestuose ar miesteliuose, iš kurių surenka neparduotus, tačiau žmonių vartojimui dar tinkamus ir saugius maisto produktus. Taip pat „Maisto banko“ sandėlius pasiekia dėl įvairių priežasčių gamintojų neparduoti geri maisto produktai. Priimame bandomuosius / eksperimentinius (vartoti saugius) gaminius, maisto produktus su netinkamu ženklinimu, neprekinės išvaizdos produkciją, perprodukciją, šalutinius gamybos produktus, produktus su pažeistomis išorinėmis ar sezoninėmis, proginėmis pakuotėmis, dėl klaidų transportavimo grandinėje tikslo nepasiekusius maisto produktus. Atsivežę maistą į sandėlius, savanoriai jį išrūšiuoja pagal kategorijas, patikrina galiojimo datas, viską pasveria ir didžiąją produktų dalį paskirsto kitoms, nepasiturinčiais besirūpinančioms socialinėms organizacijoms – „Maisto banko“ partnerėms. Likusi tinkamo vartoti maisto dalis perduodama tiesiogiai į „Maisto banko“ dalinimo punktus ar Klaipėdoje esančią labdaros valgyklą, kurioje maitinami sunkiau gyvenantys žmonės.
Kodėl tai svarbu?
Trečdalis pasaulyje pagaminto maisto nesunaudojama arba išmetama. Kasmet maisto atliekos Europos sąjungoje sudaro 90 mln. tonų arba 180 kg vienam gyventojui. Tuo tarpu 55 mln. žmonių (arba 9,6 proc. ES valstybių narių gyventojų) gali sau leisti kas antrą dieną įsigyti kokybiško baltymais turtingo maisto.
Maisto švaistymas – ne tik neišnaudota galimybė pamaitinti alkstančius, bet ir veltui eikvojami kiti ištekliai – žemė, vanduo ir energija, darbo jėga.
Pvz. pagaminti vienam kilogramui duonos reikia apie 1608 litrų vandens. Vienam pomidorui užauginti – 180 litrų, obuoliui – 70 litrų vandens. Vienam kilogramui vištienos patiekti reikia 3 900 litrų, kiaulienos – 4 800, jautienos – net 15 500 litrų vandens.
Europos parlamentas paragino ES valstybes, tame tarpe ir Lietuvą, užtikrinti, jog iki 2025 metų ES maisto atliekų sumažėtų 30 proc., o iki 2030-ųjų – 50 proc., palyginus su 2014 m. kiekiu. Kovai su maisto švaistymu skirta ES platforma suvienijo atsakingų valstybės institucijų atstovus ir nevyriausybines organizacijas. Parengtos rekomendacijos dėl perteklinio maisto perdavimo labdarai, pradėta kurti vieninga maisto atliekų matavimo sistema.
Reaguodama į ES raginimus, Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išplėtė labdarai atiduodamo maisto asortimentą, įtraukdama kiaušinius, mėsos ir žuvies gaminius, UTH pieną, kietuosius sūrius ir kt. Labdaros organizacijos galės gautą maistą perfasuoti ir perpakuoti, prailgintas dalinimo labdarai laikotarpis pasibaigus terminui „geriausias iki…“.