Europos parama maistu dalinama skaidriai

Lietuvoje netyla „auksinio maisto“ skandalas. Visuomenė piktinasi Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (ŽŪMPRA), kuri vykdydama paramai maisto produktais nepasiturintiems gyventojams skirtus miltus, kruopas ar konservus mokėjo gerokai didesnę kainą, nei kitos perkančios organizacijos. Įtarimų šešėlis nepelnytai krinta ir šios paramos dalintojams.

Labdaros fondo „Maisto bankas“ vadovė Kristina Tylaitė kritikuoja bandymus į „auksinių produktų pirkimo” skandalą velti Europos pagalbos labiausia skurstantiems asmenims fondo (EPF) maistą dalinančias organizacijas. „Maisto bankas“ EPF maisto paketus dalina 20-ties savivaldybių nepasiturintiems – kitur savarankiškai arba kitus partnerius pasirinkusios dalina pačios savivaldybės. „Nei „Maisto bankas”, nei kas kitas iš dalintojų neturi jokios įtakos, iš ko, kiek ar už kiek dalinimui skirto maisto nupirkta“, – tvirtina K. Tylaitė. Pirkimus organizuoja ir vykdo už maisto produktų įsigijimą jau minėta ŽŪMPRA. Už EPF įgyvendinimą ir kontrolę Lietuvoje atsakinga vadovaujanti institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ši ministerija kartą per metus paprašo EPF dalintojų ir visuomenės sveikatos specialistų nuomonės apie tai, kokie maisto produktai galėtų būti skirti nepasiturinčiųjų paramai. „Tačiau nei „Maisto bankas“, nei Caritas ar Raudonojo kryžiaus draugija nesprendžia, kiek koks baltymų kiekis turi būti varguoliams skirtuose miltuose ar procentų mėsos privalo būti konservų sudėtyje. Niekas mūsų nuomonės neklausia, ar vietoj įprastų makaronų pirkti brangesnių pilno grūdo, ar grikinių“, – tvirtina visuomenininkė. „Būdami arčiausiai paramą maistu gaunančių žmogų, ministerijai perduodame jų vertinimus – kokiais maisto produktais mažas pajamas gaunantys žmonės džiaugiasi, o kuriuos atsiimdami paburba. Visad akcentuojame, kad paramai maistu turėtų būti atrinkti kuo įvairesni, pilnavertę mitybą užtikrinantys maisto produktai“, – tikina „Maisto banko“ vadovė. „Remdamiesi kitų šalių maisto bankų patirtimi, ministerijai siūlėme tarp EPF produktų įtraukti daržoves – tame tarpe ir panaudojant dėl Rusijos embargo atliekančias lietuvių ūkininkų užaugintas morkas ar kopūstus. Džiaugiamės, kad agentūra pernai pirmąsyk nupirko konservuotų pupelių – tai nebrangus ir sveikesnis baltymų šaltinis“, – aiškina „Maisto banko“ vadovė.

„Maisto bankas“ pernai išdalino 6166 tonas maisto – Europos pagalbos labiausia skurstantiems asmenims fondo maisto paketai sudarė trečdalį. 29 proc. išdalinto maisto dovanojo prekybininkai, 19 proc. – ūkininkai, 9 proc. perdavė gamintojai. „Maisto banko“ akcijų metu visuomenės paaukoti maisto produktai sudarė 7 proc. išdalinto maisto. Paramą maistu vienu ar kitu būdu gavo arti 270 tūkst. asmenų. Išdalinto maisto vertė – 7,4 mln. eurų. „Bendradarbiaujame su šimtais bendrovių, socialinių organizacijų ir įstaigų, todėl branginame pelnytą jų pasitikėjimą. Neskaniai kvepiančios istorijos apie „auksines kruopas“ ne tik neigiamai veikia Europos pagalbos labiausia skurstantiems asmenims fondo maisto paketų dalintojų reputaciją, bet visuomenės akyse kompromituoja pastangas mažinti skurdą“, – sakė „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė.

Dėl įtarimų pirkus maisto produktus nepasiturintiems gyventojams už didesnę nei rinkos kainą atsistatydinti buvo priverstas ŽŪMPRA valdybos pirmininkas žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius. Dėl ŽŪMPRA galimai neskaidriai vykdomų pirkimų tyrimą vykdys ir Generalinė prokuratūra. „Maisto bankas“ jau išdalino pirmą šiais metais pristatytą EPF paramos maistu partiją. Dvidešimtyje savivaldybių drauge su EPF maisto paketais nepasiturintieji gavo kavos, kurią „Maisto bankui“ atidavė Muitinės departamentas. Kitas EPF paketų dalinimas numatomas balandžio mėn.