Lietuva ne Prancūzija: prekybos tinklams įstatymo bizūno nereikia

Plačiai nuskambėjus pranešimams, jog Prancūzija priėmė įstatymą, supermarketus įpareigojantį besibaigiantį galioti maistą atiduotų labdarai, dažnai sulaukiame klausimų – ar to paties nereikėtų ir Lietuvoje. Juolab, kad prancūzų politikai siūlo šį įstatymą išplėsti ir visoje Europos Sąjungoje – prieš keletą dienų panašiam įstatymui pritarė Italijos parlamento žemesnieji rūmai.

Plačiai nuskambėjus pranešimams, jog Prancūzija priėmė įstatymą, supermarketus įpareigojantį besibaigiantį galioti maistą atiduotų labdarai, dažnai sulaukiame klausimų – ar to paties nereikėtų ir Lietuvoje. Juolab, kad prancūzų politikai siūlo šį įstatymą išplėsti ir visoje Europos Sąjungoje – prieš keletą dienų panašiam įstatymui pritarė Italijos parlamento žemesnieji rūmai.

„Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė įsitikinusi, kad Lietuvoje prievarta nebūtina – prekybos tinklai atliekantį maistą labdarai atiduoda jau kuris laikas. „Tiesa – dar ne visi, ir ne visą“ – tikslina labdaros organizacijos vadovė. Prekybos tinklas „IKI“ dar 2009 metais priėmė sprendimą paskutinės galiojimo dienos maisto produktus atiduoti „Maisto bankui“. Per tą laiką nepasiturintiems „IKI“ paaukojo 6,2 mln. kilogramų maisto, kurio vertė – 15,7 mln. eurų. Šis prekybos tinklas yra didžiausias „Maisto banko“ rėmėjas – vien pernai atidavė atliekamo maisto už 1,9 mln. eurų.

Panašiai elgiasi ir kiti prekybininkai. Prekybos tinklas „RIMI“ nepasiturintiems maitinti perduoda besibaigiančio galiojimo pieno ir duonos gaminius – 2015 metais „Maisto bankui“ atiduoto maisto vertė sudarė veik 0,3 mln. eurų. Didžiausią rinkos dalį užimtais prekybos tinklas „MAXIMA“ labdarai atiduoda prekybos standarto neatitinkančius šviežius vaisius ir daržoves, taip pat „Maisto bankui“ perduoda nespėjamus parduoti duonos gaminius. Pernai „Maisto bankui“ atiduotų „MAXIMA“ maisto produktų vertė – 180 tūkst. eurų. „Besibaigiančio galiojimo maistą atiduoda ne tik prekybininkai, bet ir didmenininkai ir logistikos bendrovės – „Sanitex“, „Eugesta“, „Aibės logistika“ ir kiti“, –  didžiausius rėmėjus maistu vardina K. Tylaitė. Maisto atlieka ne tik prekybos grandyje – paramą maistu gauname ir iš gamintojų, ūkininkų, restoranų.

„2015 metais atlikto EUROSTAT tyrimo duomenimis, daugiausia maisto – net 49 proc. – išmeta namų ūkiai. 37 proc. išmetamo maisto tenka gamintojams, prekybininkai praranda 7 proc., apgyvendinimo, sveikatos ir švietimo įstaigos – 5 proc., žemdirbiai – 2 proc. Todėl vien į prekybininkus nukreiptu įstatymu maisto švaistymo nepažabosi“, – sako „Maisto banko“ vadovė – „turi būti gerai pergalvotas visas maisto perdavimo valgytojams mechanizmas“. „Atliekančio maisto surinkimo ir perdavimo nepasiturintiems sistema yra gan sudėtinga ir brangi. Greitai gendantį laiką reikia operatyviai pervežti, laikyti nustatytoje temperatūroje tam pritaikytose patalpose. O kur dar apskaita ir kontrolė“, – atsidūsta K. Tylaitė. Šiuo metu „Maisto bankas“ drauge su partneriais atliekantį maistą kasdien surenka ir atiduoda nepasiturintiems valgyti 74 miestuose. „Tad klaidinga galvoti, kad procesą stabdo prekybininkų sąmoningumo stoka – reikia išlaikyti sistemą, leidžiančią tinkamai ir saugiai maisto produktus panaudoti nepasiturintiems žmonėms maitinti. Prieš įvedant tokį įstatymą Lietuvoje, turėtų būti nuspręsta, kaip finansuoti platesnes logistines operacijas – vien „Maisto banko“ rėmėjų paaukotų lėšų tam nepakaks“, – tvirtina visuomenininkė.

Apie maisto švaistymą mažinančias priemones galvoja ir atsakingos institucijos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rengia naują paramai skirto maisto aprašą, kuriame bus parašyta koks maistas gali būti atiduotas labdarai, kokiomis sąlygomis ir kokie bus taikomi higienos reikalavimai. Vyriausybės kanceliarija rengia tarpžinybinius specialistų pasitarimus, rengiamasi atlikti švaistomo maisto mažinimo ir jo perskirstymo nepasiturintiems asmenims. Pasiūlymus teisinėmis priemonėmis versti prekybininkus atiduoti maistą labdarai santūriai vertina ir Europos maisto bankų federacija FEBA. „Būtina atsižvelgti kiekvienos šalies savitą situaciją“, – sako FEBA valdybos narys, „Maisto banko“ Komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.

Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje kasmet išmetama po 7 mln. tonų maisto. Prancūzijoje maisto bankai ypač stiprūs, turi didelius logistikos centrus. Gilias maisto tiekimo labdarai tradicijas turi Ispanija,  Italija, Belgija. Tačiau lyginant su kitomis šalimis, Lietuva irgi turi kuo pasigirti. „Dėl maisto gamybos sektoriaus ir eksporto ypatumų mūsų šalies prekybos tinklai buvo ir tebėra vienas didžiausių atliekančio maisto šaltinių“ – sako V. Ilgius. „Nuo pat savo veiklos pradžios „Maisto bankas“ pirmiausiai kalbino būtent prekybininkus, kad besibaigiančio vartojimo termino maisto produktai būtų ne išmetami, o atitektų skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Šiai dienai palyginus mūsų bendradarbiavimą su prekybininkais ir Vengriją, Lenkiją ar Estiją, mes esame vieni labiausiai pažengusių“, – jam antrina K. Tylaitė. „Todėl galime pasidžiaugti ir padėkoti socialiai atsakingiems prekybininkams už rūpestingą požiūrį į atliekantį maistą“.

Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet pasaulyje išmeta trečdalis maisto – 1,3 milijardų tonų, jų vertė 680 mln. eurų. Daugiausia jo iššvaistoma Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Skirti didesnį dėmesį maisto vartojimui skatina sparčiai augantis gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad iki 2050 metų jis išaugs nuo 7 mlrd. iki 9 milijardų.
Europos Parlamentas siūlo ES valstybėms narėms sukurti nacionalines maisto švaistymo prevencijos strategijas, siekiant iki 2025 metų išmetamo maisto kiekį sumažinti bent 30 procentų.