Vilniaus oro uostas: keleiviai ruošiasi kelionėms vis atsakingiau

2019-aisiais Vilniaus oro uosto keleiviai ruošėsi skrydžiams dar atsakingiau, atidžiai atsižvelgdami į aviacijos saugumo taisykles. Tai rodo „Maisto banko“ statistika: praeitais metais sostinės oro uoste surinkta 33 proc. mažiau maisto produktų ir higienos priemonių nei 2018-aisiais. Vilniaus oro uosto komanda, bendradarbiaudama su „Maisto banku“, pastebi, kad maisto švaistymas sostinės oro uoste sparčiai mažėja. Tai leidžia manyti, kad keliaujantys žmonės tampa sąmoningesni ir vis labiau įsimena aviacijos saugumo reikalavimus. Statistiniai duomenys atskleidžia, kad pernai vargingiau gyvenantiems žmonėms buvo išdalyta 5411 kg įvairiausių produktų – gerokai mažiau nei 2018-aisiais, kai surinktų produktų skaičius siekė 8129 kg.

Kas lemia pokyčius? Pakitusiems „Maisto banko“ surenkamų produktų rodikliams didžiausią įtaką turėjo dviejų kategorijų produktų – higienos priemonių ir skysčių – sumažėjimas. Apžvelgdamas praėjusius metus, Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys sako, kad surinktų skysčių kiekis nuo 2018-ųjų iki 2019-ųjų sumažėjo net 60 proc. – nuo 2462 kg iki 985 kg. Tuo tarpu higienos priemonių skaičius sumažėjo 26 proc. ir 2019-aisiais siekė 3463 kg (2018-aisiais buvo surinkta 4720 kg). „Vilniaus oro uostas siekia prisidėti prie socialinio ir ekonominio balanso kūrimo. Bendradarbiavimas su „Maisto banku“ padeda išvengti maisto švaistymo ir skatina sąmoningą vartojimą. Sumažėję surenkamų produktų kiekiai džiugina – panašu, kad keleiviai tampa vis atsakingesni ir iš anksto pasidomi saugumo reikalavimais dėl leidžiamų produktų rankiniame bagaže“, – komentuoja D. Čiuplys. Vilniaus oro uosto vadovas pabrėžia, kad itin sumažėjusį vandens, vaisvandenių ir kitų skysčių kiekį gali lemti viena oro uoste įdiegta paslauga, prisidedanti ir prie aplinkosauginių problemų sprendimo. „Rūpindamiesi keleivių patogumu, oro uoste įrengėme nemokamas geriamojo vandens stoteles. Jo įsipilti keliaujantieji gali atsinešę nuosavą buteliuką ar gertuvę. Siekdami prisidėti prie atliekų mažinimo iniciatyvos, keleivius raginame vietoje plastikinių buteliukų rinktis daugkartinio naudojimo gertuves“, – akcentuoja D. Čiuplys.

„Maisto banko“ komunikacijos projektų vadovė Miglė Petronytė pabrėžia, kad surinkti produktai pereina ganėtinai ilgą kelią nuo oro uoste esančių „Maisto banko“ taros dėžių iki galutinių paramos gavėjų. Prie tvarios ekonomikos ir aplinkos kūrimo prisideda vis daugiau socialinių organizacijų ir savanorių, kurie užtikrina, kad viskas sklandžiai pasiektų nepasiturinčius žmones. „Surinktos gėrybės keliauja į sandėlius, kuriuose savanoriai patikrina, ar visi maisto produktai dar galioja, ar nėra praplyšusių pakuočių bei kitų higienos reikalavimų neatitinkančių pažeidimų. Tuomet išrūšiuotų ir atrinktų maisto bei higienos produktų atvažiuoja pasiimti įvairios socialinės organizacijos, kurios tą pačią dieną viską išskirsto ir atiduoda savo remiamiems nepasiturintiems žmonėms“, – pasakoja M. Petronytė. Anot M. Petronytės, tarp „Maisto banko“ remiamų organizacijų yra gerai visuomenei pažįstamų vardų: „Maltos ordino“ pagalbos tarnyba, „Gelbėkit vaikus“ ir SOS vaikų kaimų dienos centrai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos padaliniai, „Caritas“, labdaros valgykla „Vilties centras“.

Nuo 2016-ųjų Vilniaus oro uoste sėkmingai veikianti „Maisto banko“ socialinė iniciatyva prisideda prie tvarumo, socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos principų. Dėl atsakingų keleivių sprendimų surinkti produktai ne išmetami, o paaukojami nepasiturintiems žmonėms ir panaudojami pagal paskirtį.